Prieš įsigyjant sklypą ar projektuojant reikia įvertinti ne tik teritorijų planavimo dokumentus, apribojimus statybai, želdynus ir kitus svarbius aspektus, bet ir savivaldybių inžinerinės infrastruktūros klausimus. Kokios galimybės prisijungti prie inžinerinių tinklų ir gatvių? Galbūt reikės mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, o gal sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį ir pačiam statytojui įrengti inžinerinius tinklus? Kiek tai kainuos? Infrastruktūros plėtros klausimai bei savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydis, yra labai svarbūs projektuojant tiek daugiabutį ar prekybos centrą, tiek vienbutį gyvenamąjį namą.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros (SIP) įmoka
Vadovaujantis LR Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – pagal savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą tarifą apskaičiuojama vienkartinė įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą naujam statiniui statyti ar esamam rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai ir kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.
Galutinį SIP įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė atsižvelgiant į parengtus statinio projekto sprendinius, į kokią teritoriją vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais patenka žemės sklypas (prioritetinę ar neprioritetinę), bei kitus kriterijus.
Tačiau dar prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą ar nepradėjus projektuoti, įvertinus teritorijų planavimo dokumentus, esamą infrastruktūrą, teisės aktų reikalavimus, žinant bent apytikslius būsimų statinių rodiklius, galima apskaičiuoti ir preliminarų SIP įmokos dydį. Tai labai svarbu planuojant projektavimo ir statybos biudžetą, bei rengiant verslo planą.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis
Pasitaiko, kad parengtame detaliajame plane yra numatytos gatvės, inžineriniai tinklai, tačiau jie neįrengti. Tokiu atveju teks sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį ir šią infrastruktūrą suprojektuoti ir įrengti patiems. Infrastruktūros plėtros sutartį galima sudaryti ir savanoriškai, siekiant įrengti infrastruktūrą būtent prie plėtojamo objekto.
Vadovaujantis LR Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, inžinerinį statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą.
Savivaldybės infrastruktūros klausimų sprendimas
Visus aukščiau minėtus infrastruktūros klausimus, taip pat ir preliminarų infrastruktūros plėtros įmokos dydį, išnagrinėjame konsultuodami klientus dar prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą ar prieš pradedant projektuoti.
Projektavimo darbų metu atstovaujame klientus dirbant su savivaldybėmis – nuo prisijungimo sąlygų užsakymo iki infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo, infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, koordinavimo ir pasirašymo.
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas, projektavimas ir nekilnojamojo turto plėtojimas.