Projektuojant neretai tenka rekonstruoti šilumos, vandentiekio ar nuotekų tinklus. Pasitaiko, kad dalis jau esamo tinklo eina per gretimą privatų ar valstybinės žemės sklypą. Tinklų savininkai neretai reikalauja, kad statytojas ne tik savo lėšomis rekonstruotų tinklą ir neatlygintinai jį perduotų, bet ir nustatytų servitutą tinklų savininko naudai svetimame sklype bei sumokėtų kompensaciją to sklypo savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui. Tai gali būti daroma nepriklausomai nuo to, kad tinklas toje pačioje vietoje eksploatuojamas dešimtmečius ir servituto jam iki tol nereikėjo. 

Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuostoliai dėl servitutų žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. Viešpataujantis daiktas šiuo atveju yra tinklai, o jų savininkas – tinklų įmonė. Vadinasi, sandorį dėl servituto valstybinėje žemėje sudaro žemės patikėtinis ir tinklų savininkas (Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalis). Statytojas tiesiogiai tokio sandorio šalimi būti negali.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymas servituto nustatymo ir kompensavimo išlaidas priskiria tinklo savininkui, tačiau teisės aktai nedraudžia šias išlaidas perkelti statytojui. Būtent todėl yra susiformavusi praktika visas servituto išlaidas sutartimi perkelti statytojui. Tai būtų suprantama, jei tinklo trasa yra keičiama statytojo iniciatyva arba atsiranda nauja atšaka svetimame sklype. Bet ar logiška reikalauti, kad statytojas nustatytų servitutą visai esamai tinklo atkarpai, kuria naudojasi ir kiti vartotojai?

Nors teisės aktai to tiesiogiai nenustato, tiksliausia būtų vadovautis protingumo kriterijumi ir iš statytojo reikalauti kompensuoti tik už tą nustatomo servituto dalį, kurioje jo iniciatyva yra keičiama ar plečiama tinklo trasa. Kitą servituto dalį turėtų kompensuoti pats tinklo savininkas.

Praktinis patarimas statytojams – servituto klausimą išsiaiškinti dar derinant prisijungimo sąlygas ir rekonstravimo sutartį: kuriuose sklypuose servitutas numatomas, kas sudaro sandorį ir kas moka kompensaciją. 

Kasparas Blotnys yra UAB „Miesto plėtra“ teisininkas, kurio specializacija – teritorijų planavimas ir projektavimas.