Neseniai mūsų aprašytas vyriausybės ir ministerijų perkėlimo planas į didžiulę nenaudojamą teritoriją prie geležinkelio stoties sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Vilniaus savivaldybė netgi paskelbė apie planus šią teritoriją užstatyti, bet apie Vyriausybės ir ministerijų perkėlimą nieko nekalbėjo. Po šios viešųjų ryšių akcijos jau praėjo šiek tiek laiko, viskas nutilo ir pasidarė neaišku, ar kažkas ta linkme daroma. Kad visomis prasmėmis perkelti institucijas į mūsų siūlomą vietą būtų tikslinga jau išdėstėme. Šįkart rašome apie tai, kaip būtų galima panaudoti Vyriausybės pastatą, esantį Gedimino prospekte, kitoms reikmėms.
Teritorija
Įdomu tai, kad 1993 metais miesto valdybos sprendimu Vyriausybės pastatui buvo leista suformuoti sklypą . Tačiau dėl kažkokių priežasčių iki šios dienos joks sklypas čia nėra registruotas. Vadinasi, Vyriausybės pastatas stovi laisvoje valstybinėje žemėje. Apskaičiavome, kad jei šio pastato naudojimui būtų formuojamas žemės sklypas, jo plotas būtų apie 112 arų, t. y. 11200 kvadratinių metrų arba 1,12 hektaro. Toks plotas Vilniaus senamiestyje yra labai didelis.
Užstatymo rodikliai
Remiantis šiuo metu galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendruoju planu, teritorija patenka į Senamiesčio funkcinę zoną. Užstatymo rodikliai, tokie kaip intensyvumas ar pastatų aukštingumas čia neribojami. Naujajame Bendrajame plane, kuris dar nėra patvirtintas, šioje vietoje yra nustatyta Pagrindinio centro funkcinė zona. Didžiausias pastatų aukštis – 27 metrai nuo žemės paviršiaus, užstatymo intensyvumas – 3,5, tankis – 80 %. Remiantis kultūros paveldo brėžiniais, nustatytas užstatymo intensyvumas – nuo 2 iki 3.
Remiantis naujojo Bendrojo plano sprendiniais, teoriškai suformuotame žemės sklype galėtų atsirasti apie 33000 kvadratinių metrų bendrojo ploto 7 aukštų pastatas.
Kultūros paveldo duomenys
Teoriniai teritorijos užstatymo rodikliai atrodo įspūdingai, tačiau administracinis Vyriausybės pastatas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šiuo atveju saugomas ne tik pats pastatas, bet ir tam tikros jo interjero detalės, taip pat lauke esantis tiltas, fontanas, netgi kai kurios atraminės sienutės. Taigi, šio pastato griovimas, jokia rimtesnė rekonstrukcija ar statyba neišbraukus šio pastato iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro ar nepakeitus vertingųjų savybių, negalima.
Pastato pritaikymas kitoms reikmėms
Atsižvelgiant į tai, kad pastatas yra laikomas vertingu, jis turėtų būti išsaugotas. Administracinei veiklai, atsižvelgiant į šių laikų standartus, jis tikrai nėra efektyvus. Tuo tarpu verslas greičiausiai rastų būdą kaip jį sutvarkyti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams, jei tai būtų ekonomiškai pagrįsta. Pastato konfigūracija ir išplanavimas būtų tinkamas viešbučiui su konferencijų salėmis, baseinu, spa, kazino, restoranais ir kavinėmis. Tai galėtų būti įgyvendinta atliekant kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, nepažeidžiant nustatytų pagrindinių objekto vertingųjų savybių. Taip pat šioje vietoje turėtų būti suformuotas sklypas pastato eksploatavimui ir vilniečių reikmėms grąžinta šiuo metu užtverta miesto gatvė, kuri naudojama kaip Vyriausybės darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelė.
Svarbiausia, ne tik tai, kad būtų išsaugotas ir prikeltas naujam gyvenimui šis objektas, bet valstybė gautų didelius pinigus už jo pardavimą, kuriuos galėtų išleisti efektyvaus ir šiuolaikinius poreikius atitinkančio pastato statybai ar įsigijimui. Vyriausybė, ministerijos, bei joms pavaldžios įstaigos galėtų persikelti į šalia geležinkelio stoties esančią didžiulę nenaudojamą teritoriją. Taip būtų ne tik sutaupomos milžiniškos lėšos, kurios išleidžiamos senų pastatų eksploatavimui, bet ir prikelti Stoties bei Naujininkų rajonai. Apie tai skaitykite ČIA, planas kaip tai padaryti - ČIA.
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.