Jau kuris laikas politikai ir žiniasklaida kalba apie ministerijų perkėlimą. Buvo įvairių siūlymų ir spekuliacijų kalbant apie galimas naujas vietas šioms vykdomosios valdžios institucijoms, pradedant Žalgirio stadiono teritorija, chaotiškai automobilių stovėjimui naudojama žeme prie Seimo rūmų, Kaunu ir baigiant Lietuvos Edukologijos universiteto teritorija. Tačiau mes, Miesto plėtros komanda, siūlome variantą, kuris nereikalautų nei brangaus turto išpirkimo, nei didelių griovimo darbų. Į šią vietą perkeliant ministerijas atsigautų stoties rajonas ir didelė dalis Naujininkų, taip pat būtų išspręstas Vilniaus gėdos – autobusų stoties klausimas, jau nekalbant apie miesto transporto problemų sprendimą.
Ties Vilniaus geležinkelio stoties pastatu yra net 17 bėgių atšakų. Berlyno centrinėje geležinkelio stotyje yra tik 6 atšakos. Lyginti keleivių srautus Vilniaus ir Berlyno stotyse turbūt net neverta. Tad jei būtų paliktos 6 bėgių atšakos ties Vilniaus geležinkelių stotimi, galbūt jų visiškai užtektų? Tokiu būdu atsirastų didžiulė, daugiau nei 5 hektarų teritorija laisvos valstybinės žemės, kurioje tilptų ne tik ministerijos, kai kurios kitos valstybės įstaigos, bet ir autobusų stotis, gal net ir privatūs verslo centrai, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės. Ir čia kalbame tik apie teritoriją prie Geležinkelio stoties.
Visų pirma, tai būtų didžiulis impulsas vis dar apleisto stoties rajono vystymuisi. Būtų ne tik sutvarkytos geležinkelio ir autobusų stotys, bet naujos darbo vietos atneštų naudos aplinkui esantiems verslams ir skatintų naujų kūrimą. Antra, būtų panaikinta „niekieno žemė“, kuri skiria miesto centrą nuo Naujininkų. Turbūt net nereikia aiškinti, kokią naudą tai suteiktų šiam prastos reputacijos Vilniaus rajonui, kuris daugelio nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu yra perspektyvus, tačiau jame niekaip neįvyksta joks teigiamas proveržis. Galbūt to ir užtektų šio rajono atsigavimui ir dalis verslų bei gyventojų imtų aktyviau čia kurtis, kadangi madingame stoties rajone nekilnojamojo turto kainos jau nebe visada adekvačios. Naujininkų pradžią tuomet tikrai būtų galima priskirti miesto centrui.
Perkeliant autobusų stotį į šią teritoriją būtų išspręstas jau ilgą laiką trunkantys nesutarimai tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir stoties savininkų. Savivaldybei nereikėtų desperatiškai grasinti autobusų stoties iškėlimu iš miesto centro, tuo tarpu dabartinės autobusų stoties savininkai galbūt rastų kaip naudingiau ir jiems pelningiau pritaikyti turimą žemę ir pastatus. Svarbu paminėti, kad nauja autobusų stotis nebūtų atskirta nuo geležinkelio stoties ir galėtų būti suformuotas vienas transporto mazgas, jungiantis šias tarpmiestines stotis su miesto transportu – autobusais ir galbūt ateityje atsirasiančiu tramvajumi. Taip pat svarbu paminėti, kad autobusams nereikėtų kirsti geležinkelio bėgių, kaip šiuo metu - jie iš karto galėtų pasiekti Vilniaus aplinkkelį.
Jei ministerijos būtų perkeltos į Lietuvos Edukologijos universiteto teritoriją, nuo transporto grūsčių kenčiantis dešinysis Neries krantas dar labiau užsikimštų. Tuo tarpu joms atsiradus teritorijoje prie Geležinkelio stoties, dalis srauto būtų perkeliama iš dešiniojo Neries kranto, senamiesčio ir kitų vietų, kur ministerijoms ne vieta, į šią miesto dalį. Taip pat ministerijos būtų lengvai pasiekiamos miesto svečiams, atvykstantiems traukiniais ar autobusais. Jei čia susiformuotų aukščiau aprašytas transporto mazgas, į darbą būtų patogu atvykti ir darbuotojams – ne kiekvienam nuosavu automobiliu, bet greitu ir švariu visuomeniniu transportu, kaip visame civilizuotame pasaulyje. O gal net greitaisiais traukiniais iš Kauno ar kitų miestų? Politikai čia galėtų panaudoti jų taip mėgstamą regionų atgaivinimo kortą.
Svarbu paminėti, kad netgi dabar galiojančiame Bendrajame plane teritorija prie geležinkelio stoties yra priskirta ne Infrastruktūros teritorijoms, o Rajonų centrų ir kitoms mišrioms didelio užstatymo tankio teritorijoms. Vadinasi, praktiškai iš karto galima būtų pradėti sklypų formavimo ir pastatų projektavimo darbus. Žinoma, prieš tai reikėtų, kad valstybė perimtų iš jai priklausančios Lietuvos Geležinkelių bendrovės visą šią teritoriją, kas galbūt nebūtų taip paprasta, turint galvoje visą didelį ir sustabarėjusį biurokratinį aparatą. Tačiau Lietuvos valstybės šimtmečio proga gal viskas yra įmanoma, ypač jei tai būtų naudinga absoliučiai visiems? Netgi Lietuvos geležinkeliams, kuriems sumažėtų nereikalingos infrastruktūros išlaikymo našta.
Teritorija, kurioje galėtų atsirasti ministerijos, autobusų stotis ir kitos įstaigos, žemėlapyje:
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.