Neseniai savo straipsnyje aprašiau visą detaliojo plano korektūros procesą. Toliau aktyviai dirbant teritorijų planavimo srityje neįmanoma nepastebėti detaliojo plano tvirtinimo procedūros trūkumų, kurie sukelia aiškias galimybes valdininkų ir politikų piktnaudžiavimui ar netgi prielaidas korupcijai. Panagrinėkime šią problemą ir galimus jos sprendimo būdus.
Remiantis LR Teritorijų planavimo įstatymo (TPĮ) 27 straipsnio 4 dalimi, Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos.
Problema, kad TPĮ ar kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad per nustatytą terminą nepatvirtinus detaliojo plano ir nepateikus teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl jis netvirtinamas, jis būtų automatiškai patvirtinamas ar laikomas patvirtintu. Vadinasi, nėra jokių priemonių, kurios priverstų savivaldybės administraciją laiku atlikti šį uždavinį ar apsaugotų nuo piktybiško vilkinimo.
Be to, netgi TPDRIS sistemoje pateikus prašymą tvirtinti detalųjį planą, sistema neskaičiuoja ir net nerodo paslaugos atlikimo termino. Pavyzdžiui, atliekant derinimą su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, praėjus nustatytam terminui, detalusis planas laikomas suderintu.
TPĮ 27 str. 7 d. numatyta, kad Jeigu savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per šiame įstatyme nustatytus terminus arba atsisako patvirtinti detalųjį planą ir nepraneša atsisakymo derinti motyvų, planavimo iniciatorius turi teisę per 10 darbo dienų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kurios pareigūnai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustatyta tvarka pradeda administracinių nusižengimų teiseną, taip pat planavimo iniciatorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą.
Kreiptis į teismą siekiant apginti savo pažeidžiamas teises nereikia ir teritorijų planavimo įstatymo, be to visi žino, kad santykių aiškinimasis teismuose vyksta tikrai ilgai. Taigi, net laimėjus teisminius procesus ir patvirtinus detalųjį planą, žala gali būti tokia didelė, kad visi atlikti darbai tiesiog nebeteks prasmės.
Svarbu paminėti, kad detalusis planas tvirtinimui yra pateikiamas jau jį suderinus ir netgi patikrinus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Vadinasi, tvirtinimas galėtų būti vykdomas automatiškai. Tačiau praktika rodo, kad dažnu atveju savivaldybės reikalauja papildomai nešti spausdintas detaliojo plano bylas, kurios politikų dar kartą peržiūrimos. Ir nesvarbu, kad yra deklaruojama, jog viskas vyksta skaidriai ir tik TPDRIS.
Tad klausimas – ar visa tai atitinka, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės politikų, kurie oficialiai deklaruoja skaidrumą, atvirumą ir modernumą, standartus? Ypač turint galvoje, kad praktikoje dar turbūt neteko girdėti apie per 5 darbo dienas patvirtinamus detaliuosius planus. Visa tai liečia ir Aplinkos ministeriją, kuri nuo pat 2014 metų ar dar anksčiau dėl detaliųjų planų tvirtinimo skaidrumo kol kas nepadarė nieko realiai veiksmingo.
Sprendimas galėtų būti paprastas – TPĮ ir kituose teisės aktuose numatyti galimybę VTPSI ar kitai institucijai automatiškai tvirtinti detaliuosius planus, jei to nepadaro savivaldybės ir nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų. Atsakomybės klausimas irgi turėtų būti apibrėžtas, tačiau tai jau yra antraeilis dalykas. Svarbiausia - kad nebūtų pažeista teisė.
Straipsnį apie detaliojo plano korektūros procedūras rasite ČIA.
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.