Priedangų ir slėptuvių projektavimas bei statyba šių dienų geopolitinėje situacijoje turėtų būti vienas iš prioritetinių klausimų, kurie sprendžiami paprastai ir greitai. Per didelius vargus pagaliau reglamentuoti reikalavimai jų projektavimui. Tačiau projektuojant priedangą ar slėptuvę dažnai teks įsipainioti į ilgus ir sudėtingus biurokratinius procesus – nuo specialiųjų reikalavimų gavimo, projektinių pasiūlymų viešinimo iki statybos leidimo gavimo – kaip bet kokiam kitam pastatui.
Trumpa priedangų ir slėptuvių projektavimo reglamentavimo apžvalga
Nuo 2022 m. vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas Ukrainoje, iki 2023 m. sausio 1 dienos buvo sugebėta tik Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme formaliai numatyti prievolę statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, arba daugiau kaip 5 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą, jame įrengti priedangą.
Iki 2024 m. vasario 28 dienos jokie kiti reikalavimai priedangų ir slėptuvių projektavimui nebuvo numatyti. Taigi priedangų ir slėptuvių projektavimas buvo pilkoji zona arba kitaip sakant „projektuok, kaip nori".
Galiausiai, praėjus dviem metams nuo karo Ukrainoje pradžios, 2024 m. vasario 29 d. įsigaliojo STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai".
Nors šis STR numato konkrečius reikalavimus projektavimui, tačiau iki šiol priedangų ir slėptuvių projektavimui kiti teisės aktai nenumato jokių palengvinimų, lyginant su kitais pastatais.
Slėptuvės ar priedangos įrengimas suprojektuotame, bet nepastatytame pastate
Jeigu parengtas pastato projektas, gautas statybos leidimas, tačiau pastate nebuvo numatyta priedanga ar slėptuvė, norint tokią įrengti, pavyzdžiui, didinant pastato požeminio aukšto ar pirmo aukšto matmenis (jei nėra rūsio) daugiau nei 2 metrais (keičiant vieną iš esminių projekto sprendinių), teks iš naujo atlikti ne tik viešinimo procedūras (jei pastatas atitinka visuomenei svarbaus pastato kriterijus), bet ir gauti naują statybos leidimą.
Taigi Statybos įstatyme nėra numatyta, kad galima keisti esminius statinio projekto sprendinius projektuojant priedangą ar slėptuvę. Vadinasi, koreguoti jau parengtą projektą su statybos leidimu bus tikrai sudėtinga, ir įvertinus visus biurokratinius procesus, vargu ar statytojas tam ryžtųsi.
Pažymėtina, kad įrengiant priedangą ar slėptuvę jau užbaigtame statyti pastate taip pat nėra taikoma jokių palengvinimų.
Slėptuvė ar priedanga kaip atskiras statinys
Miesto ribose antžeminė priedanga ar slėptuvė negali būti aukštesnė nei 5 metrai ir didesnė kaip 50 kv. m bendrojo ploto. Kitu atveju ji jau nebebus priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams ir bus privaloma gauti statybos leidimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal galiojančius reikalavimus priedanga iki 50 kvadratinių metrų yra pakankama tik labai nedideliam pastatui. Vadinasi, jei, pavyzdžiui, 1500 kv. m bendrojo ploto parduotuvei norima statyti atskirą pastatą – priedangą, tam bus privaloma gauti statybos leidimą ir atlikti visus su tuo susijusius formalumus.
Net ir pačiai savivaldybei nutarus statyti priedangas kaip atskirus statinius kils nemažai biurokratinių kliūčių, nesvarbu, kad tai būtų daroma ypatingo prioriteto tvarka. Pagal dabartinius teisės aktų reikalavimus jokių palengvinimų nebus taikoma.
Vienintelis palengvinimas, taikomas priedangų statybai, yra numatytas Žemės naudojimo būdų turinio apraše: Nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami požeminiai kitos pagalbinės paskirties pastatai (priedangos) gali būti statomi visų žemės naudojimo paskirčių ir žemės naudojimo būdų žemės sklypuose, išskyrus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, vandens ūkio paskirties žemės sklypus ir konservacinės paskirties žemės sklypus.
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.