Anksčiau rašėme apie tai, kad keičiant patalpų paskirtį būtina gauti visų žemės sklypo savininkų sutikimus, bei apie tai, kad patalpų paskirties keitimas netiesiogiai yra prilyginamas visuomenei svarbaus pastato, tokio kaip daugiabutis namas, prekybos centras ar oro uostas, statybai, todėl būtina atlikti tokius pat projektinių pasiūlymų viešinimo veiksmus. Dėl šių klausimų, kurie atrodo kaip klaidos arba paskubomis parengti neišbaigti teisės aktų pataisymai, kreipėmės į Aplinkos ministeriją su pasiūlymais ir prašymais paaiškinti situaciją. Po ilgo laiko gavome atsakymus, kuriuos pateikiame šiame straipsnyje.
Dėl žemės sklypo bendraturčių sutikimo privalomumo keičiant patalpų paskirtį
Dar 2017 metų pabaigoje kreipėmės į Aplinkos ministeriją prašydami pataisyti teisės aktus, kuriuose numatyta, kad keičiant patalpų paskirtį, būtina gauti ne tik daugumos pastate esančių patalpų savininkų sutikimus, bet ir visų 100 procentų žemės sklypo savininkų sutikimus. Po maždaug pusantrų metų mūsų teisybės paieškos šiuo klausimu baigėsi. 2018 metų vasario mėnesį gavome Aplinkos ministerijos atsakymą, kad mūsų pateikti pasiūlymai bus vertinami ir rengiamas Statybos įstatymo projektas planuojamas pateikti svarstyti Seimui 2018 m. IV ketvirtį. Šį raštą pasirašė Aplinkos viceministras Dalius Krinickas.
Kadangi apie šią problemą pradėjome kalbėti viešai, sulaukėme klientų bei skaitytojų klausimų apie tai, kaip ji sprendžiama. Būtent todėl 2018 m. lapkričio mėnesį pateikėme dar vieną raštą, kuriame paprašėme:
1. Paaiškinti ar mūsų pasiūlymai buvo išnagrinėti ir ar į juos atsižvelgta;
2. Ar buvo imtasi kokių nors su tuo susijusių, ir kokių veiksmų, siekiant išspręsti mūsų nurodytus nelogiškus ir perteklinius teisės aktų reikalavimus;
3. Jei į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, paaiškinti, kokiu pagrindu į juos neatsižvelgta.
Praėjus pusei metų pagaliau gavome Aplinkos ministerijos atsakymą, pasirašytą viceministrės Rėdos Brandišauskienės, kad į mūsų pasiūlymus neatsižvelgta. Toliau pateikiamas paaiškinimas:
„Vertinant Civilinio kodekso nuostatas, pastatai neatsiejami nuo žemės sklypo ir yra jo priklausiniai. Pakeičiant pastato ar patalpų paskirtį (naudojimo būdą), keičiasi ir žemės sklypo naudojimas (automobilių stovėjimo vietų skaičius, lankytojų intensyvumas ir pan.). Taip pat statiniai ir esama ar galima veikla juose gali keisti ir sklypo vertę. Todėl pastatų (jų dalies) naudojimo paskirties keitimas, nesuderinus jo su sklypo savininkais, pažeistų teisėtus sklypų savininkų interesus.“
Paprastas klausimas – kodėl tuomet užtenka tik daugiau nei pusės pastate esančių patalpų savininkų sutikimų? Kodėl ne visų 100 procentų? Juk taip būtų visapusiškai apsaugoti visų patalpų savininkų interesai. Na, ir aišku, patalpų paskirtį pasikeisti daugeliu atvejų būtų tiesiog neįmanoma. Visiems juk būtų ramiau, kai žinotų, kad nieko negalima daryti. Vadinasi, Aplinkos ministerija vadovaudamasi tokia logika galėtų dar labiau sugriežtinti ir šį reikalavimą.
Vietoje to, kad būtų rastas problemos sprendimas ir pataisyta aiški klaida teisės aktuose, ministerija per pusantrų metų sugalvojo tik kaip tai pateisinti paprasčiausiu būdu - Civilinio kodekso nuostatomis.
Apie tai, jog teisės aktuose yra palikta aiški klaida, kai keičiant patalpų paskirtį, atliekant kapitalinį remontą ar rekonstravimą, yra būtina gauti ne tik daugumos pastate esančių patalpų savininkų sutikimus, bet ir visų 100 procentų žemės sklypo savininkų sutikimus, skaitykite ČIA.
Apie tai, kad Aplinkos ministerija žadėjo, jog mūsų siūlomi pakeitimai bus svarstomi ir galbūt pateikti su Statybos įstatymo projektu Seimui 2018 m. IV ketvirtį, skaitykite ČIA.
Dėl projektinių pasiūlymų viešinimo, kai keičiama patalpų paskirtis
2019 metų sausio pabaigoje Aplinkos ministerijai pateikėme prašymą pateikti paaiškinimą dėl teisės aktų reikalavimų, kuriame prašėme paaiškinti, ar jų nuomone yra adekvatus reikalavimas rengti patalpų paskirties keitimo projektinius pasiūlymus, juos pateikti ant galiojančio topografinio plano, statybos sklype įrengti informacinį stendą ar siųsti registruotus laiškus kaimyninių žemės sklypų naudotojams, valdytojams ir pan. Trumpai tariant, paklausėme, ar yra adekvatu 20 kv. m. ploto patalpų paskirties keitimą prilyginti daugiabučio gyvenamojo namo, prekybos centro ar oro uosto statybai.
Nepraėjus nei pusei (2019 m. gegužės 15 d.) metų gavome Aplinkos viceministrės pasirašytą atsakymą, kuriame tiesiog atpasakojamas visas viešinimo procesas, beje, iš dalies klaidingai, ir paaiškinama, kokį didelį darbą ministerija atlieka siekdama informuoti visuomenę bei kaip siekia darnaus vystymosi konsultuodamasi su visomis suinteresuotomis šalimis. Deja, konsultacijos turbūt nepakankamos, nes beveik visos suinteresuotos šalys po tokių teisės aktų priėmimo kurį laiką tiesiog nebežino ką daryti.
Per daugiau nei pusę metų nuo tada, kai tapo privaloma rengti ir viešinti patalpų paskirties keitimo projektinius pasiūlymus, Aplinkos ministerija nepapildė STR ir nedetalizavo viešinimo procedūrų. Visas procesas paliktas savieigai, todėl verslui, projektuotojams ir savivaldybių darbuotojams tiesiog tenka improvizuoti, savaip interpretuoti teisės aktus, ieškoti analogijų ir galiausiai tiesiog vadovautis savaime besiklostančia paprotine teise. Tuo tarpu Aplinkos ministerijos specialistai pusę metų tiesiog kuria ilgus raštus.
Apie tai, kaip Aplinkos ministerija patalpų paskirties keitimą prilygino visuomenei svarbaus statinio statybai skaitykite ČIA.
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.