Publikacijos

Praėjo beveik pusmetis nuo naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano įsigaliojimo. Todėl jau matome bendrą vaizdą kaip veikia svarbiausias sostinės teritorijų planavimo dokumentas praktikoje. Straipsnių ciklą pradėsime nuo vieno aštresnių tekstinių reglamentų Nr. 08 – reikalavimo rengti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą visam kvartalui. Tikslus šio reglamento tekstas – Statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinio TPD. Kompleksinio TPD teritorijos dydį nustato Miesto plėtros departamentas.

Teritorijų planavimo įstatyme numatyta gana plati ir interpretacijoms vietos paliekanti kvartalo sąvoka – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.

Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 7 p. nurodyta, kad kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ribos kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos planavimo darbų programoje, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytais požymiais (nukreipiama į tą pačią Kvartalo sąvoką) ir atsižvelgiant į konkrečius planavimo tikslus ir detaliojo plano uždavinius.

Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 257 p. numatyta, kad planavimo organizatorius nustato planuojamos teritorijos ribas. Vadinasi, kvartalo, kuriam turi būti rengiamas detalusis planas nustato pati savivaldybė.

Taisyklėse detalizuojama, kad Kvartalo planuojamos teritorijos ribos nustatomos, įvertinant esamą bei suplanuotą urbanistinę struktūrą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Į kvartalo planuojamą teritoriją gali būti įtrauktos teritorijos tarp esamų ir (ar) suplanuotų inžinerinės infrastruktūros koridorių, natūralių barjerų – žemės reljefo formų, vandens telkinių, esamų ir (ar) suplanuotų želdinių, esamų antropogeninių komponentų.

Jei turite sklypą, kuriam priskirtas šis bendrojo plano tekstinis reglamentas ir planuojate gyvenamąją statybą – nusimato ilgas ir miglotas detaliojo planavimo procesas. Jei ruošiatės įsigyti tokį sklypą – vertėtų labai gerai pagalvoti ar tikrai verta. Esminis klausimas – kokio dydžio yra kvartalas ir kiek kitų sklypų į jį patenka. Tai reiškia, kad detaliojo plano sprendinius reikės derinti ne tik su savivaldybe, bei kitomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, visuomene, bet ir su kitų kvartalo teritorijoje esančių sklypų savininkais. Tie, kas yra dalyvavę detaliojo plano rengimo procese, kuriame susikerta daug interesų, puikiai supranta, kad neretai visa tai gali trukti ne vienerius metus, kartais tęstis teismuose, arba iš viso nesibaigti. Tokių nutrūkusių detaliųjų planų pavyzdžių Vilniaus mieste yra. 

Įdomu ir tai, kad šis tekstinis reglamentas numatytas ne tik miesto pakraščiuose esančiose neurbanizuotose teritorijose be jokios infrastruktūros, kuriose galbūt daugiabučių plėtros nereikėtų, bet ir dažnu atveju pusiau išvystytuose kvartaluose, kuriuose jau yra ir infrastruktūra. Taip pat neišskiriama apie kokią gyvenamąją statybą kalbama – vieno buto pastato, ar daugiabučio. 

Taip pat svarbu paminėti ir pačios Vilniaus miesto savivaldybės pajėgumus. Savivaldybės specialistų laiškai su pasiteisinimais, kad jų paslaugos vėluoja dėl pernelyg išaugusio darbo krūvio tapo įprastu reiškiniu. Kai kada netgi toks paprastas dalykas kaip sprendimas pradėti detaliojo planavimo procedūrą vietoje numatyto 20 darbo dienų termino trunka apie pusę metų. Tad kyla klausimas - kodėl savivaldybė žinodama savo ribotus pajėgumus į bendrąjį planą įtraukė įpareigojimą rengti kvartalo dydžio detaliuosius planus? 

Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir projektavimo valdymas.

UAB "Miesto plėtra"

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...