Publikacijos

Aplinkos ministerija vis nenustoja stebinti. Naujas pavyzdys – patalpų paskirties keitimo atveju privaloma viešinti projektinius pasiūlymus lygiai ta pačia tvarka, kaip ir projektuojant naują daugiabutį namą, didelį prekybos centrą, oro uostą ar atominę elektrinę. Tai galioja patalpoms, esančioms visuomenei svarbiame pastate, pavyzdžiui, bet kuriame daugiabutyje name. Nepaisant to, kad šis reikalavimas atsirado dar 2018 metais, iki šiol Aplinkos ministerija nesugebėjo tam pritaikyti teisės aktų, todėl viešinant patalpų keitimo projektinę medžiagą tenka atlikti perteklines ir nelogiškas biurokratines procedūras, dėl kurių papildomai apkraunami ne tik patalpų savininkai, projektuotojai, bet ir savivaldybių specialistai. 

Visų pirma, yra būtina rengti projektinius pasiūlymus. Tai yra juokinga, kadangi patalpų paskirtis gali būti keičiama netgi neatliekant jokių remonto darbų. Tai ką reikėtų projektiniuose pasiūlymuose rodyti? Patalpų planą su pakeistais kambarių pavadinimais?

Antra, yra būtina statyti stendą, informuojantį apie rengiamą projektą matomoje vietoje sklype arba šią informaciją siųsti registruotais laiškais kaimyninių sklypų savininkams, naudotojams ir valdytojams bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų valdytojams. Ne visi pastatai stovi žemės sklypuose, t.y. dažnu atveju jie yra tiesiog laisvoje valstybinėje žemėje. Taip pat kyla klausimas, jei patalpos, kurioms keičiama paskirtis yra kito savininko sklype, ar reikia gauti jo sutikimą stendo pastatymui? Galima kabinti stendą ant patalpų lango, bet ką daryti, jei patalpos, kurioms keičiama paskirtis yra be langų, arba langai yra visai nematomoje vietoje, priešingai, nei to reikalauja STR? Prašyti kaimynų pagalbos? Žinoma, yra galimybė siųsti registruotus laiškus. Tačiau ką daryti, jei yra keturi kaimyniniai žemės sklypai ir kiekviename jų po 30 bendraturčių, kaip dažnai pasitaiko Vilniaus centrinėje dalyje? Daugiausiai kainuoja ne laiškų parengimas, siuntimas, bet Registrų centro paslaugos, siekiant gauti fizinių asmenų, kuriems reikia siųsti laiškus, deklaruotos gyvenamosios vietos adresus. 

Stende ar laiškuose privaloma pateikti ir statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizaciją. Ar tai turi ką nors bendro su logika, jei keičiama pastato rūsyje ar penktame aukšte esančių patalpų paskirtis neatliekant jokių remonto darbų? Lygiai tą patį galima pasakyti apie reikalavimą projektinius pasiūlymus rengti galiojančio topografinio plano pagrindu, kai pats patalpų paskirties keitimo projektas su topografija neturi nieko bendro. Taigi, patalpų savininkai ir projektuotojai yra paliekami savivaldybių malonei, kurios į kai kuriuos itin nelogiškus reikalavimus, pavyzdžiui, dėl topografinio plano ar vizualizacijų, žiūri atlaidžiai. Arba ne. Tuomet teks papildomai užsakinėti teritorijos topografinį planą, kuris kainuoja pinigus ir visi jo parengimo ir derinimo darbai užtrunka apie mėnesį. 

Tačiau svarbiausia yra tai, kad patalpų paskirties keitimas yra galimas tik gavus daugiau nei pusės pastato patalpų savininkų sutikimus. Tą atlikti šiaip jau nėra paprasta, ypač turint galvoje, kad sutikimai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, turi būti rengiamas balsavimas ir kitos laiko, pastangų ir teisinių žinių reikalaujančios procedūros. Taigi, projektinių pasiūlymų viešinimas iš esmės atlieka tą pačią funkciją. Vadinasi, atliekamas tas pats darbas, tik patalpų savininkas turi be reikalo gaišti laiką ir leisti pinigus. O ką dar kalbėti apie tai, kad savivaldybės be reikalo apkraunamos iš principo betiksliu darbu.

Panašu, kad Aplinkos ministerija pasiduodama viešinimo isterijai pamažu perlenkia lazdą. Lygiai tą patį galima pasakyti apie vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų prilyginimą visuomenei svarbiems pastatams (apie tai skaitykite ČIA). Dar kartą norisi atkreipti dėmesį, kad užteršiant informacinę erdvę niekam iš esmės nesvarbių pastatų ar patalpų projektų viešinimui, iš tiesų svarbūs objektai tampa nebepastebimi. 

Papildyta 2019-01-22:

Kadangi gavome nemažai skaitytojų atsiliepimų šia tema, Aplinkos ministerijai išsiuntėme raštą, kuriame prašoma paaiškinti esamą situaciją.

Apie žemės sklypo savininkų sutikimų gavimą patalpų remonto atveju

Dar 2018 metų pradžioje publikavome straipsnį apie tai, jog teisės aktuose yra palikta aiški klaida, kai keičiant patalpų paskirtį, atliekant kapitalinį remontą ar rekonstravimą, yra būtina gauti ne tik daugumos pastate esančių patalpų savininkų sutikimus, bet ir visų 100 procentų žemės sklypo savininkų sutikimus (Apie tai skaitykite ČIA). Aplinkos ministerija žadėjo, kad mūsų siūlomi pakeitimai bus svarstomi ir galbūt pateikti su Statybos įstatymo projektu Seimui 2018 m. IV ketvirtį (apie tai skaitykite ČIA). Įdomu tai, kad per metus laiko klaida teisės aktuose taip ir nepataisyta ir Aplinkos ministerija jau antrą mėnesį neatsako į mūsų pateiktą pakartotinį paklausimą. Taigi, pastaruoju metu kyla daug klausimų dėl šios ministerijos veiklos ir kartais tikrai kyla minčių ar jos darbuotojų sprendimai gali būti paaiškinami blaiviu protu.

Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.

 

0
0
0
s2sdefault

UAB "Miesto plėtra"

Žygimantų g. 13, Vilnius

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...