Publikacijos

Miesto teritorijoje kiekvienas kvadratinis žemės metras yra vertingas – ne tik dėl „aro kainos“, bet ir norint sutalpinti projektuojamus pastatus ar automobilių stovėjimo vietas. Kartais tiesiog sklypo, kuriame stovi vienbutis namas, savininkai nori šiek tiek padidinti savo turimą žemę. Dažnai laisva valstybinė žemė, arba žemė kurioje nesuformuoti sklypai, gali būti vertinga tik prijungus ją prie greta esančio sklypo. Apžvelkime atvejus, kada tai įmanoma padaryti.

Visų pirma, laisvos valstybinės žemės plotas, kurį norima prijungti, turi būti įsiterpęs tarp sklypų, gatvių raudonųjų linijų ar valstybinio miško plotų. Įsiterpusiu nelaikomas plotas, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, išskyrus kai tai yra siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Įsiterpęs plotas, prijungiamas prie vienbučių, dvibučių, daugiabučių ir bendrabučių naudojimo būdo sklypų, negali būti didesnis nei 4 arai, išskyrus atvejus, kai įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Visais atvejais prijungiamas įsiterpęs žemės plotas negali būti didesnis už sklypą, prie kurio jis prijungiamas.

Panašiai yra ir su kitų paskirčių ir naudojimo būdo sklypais, pavyzdžiui, skirtų komercinės paskirties objektų statybai. Vienintelis skirtumas - didžiausias prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas negali viršyti 50 arų. Beje, svarbu paminėti, kad kalbant apie šiuos plotus nėra aiškiai nurodyta, ar jie gali būti didinami, kaip aukščiau aprašytu atveju.

Plačiau apie išimtis

Juosta yra laikoma siaura, jei ji neviršija 10 metrų ilgio. Įsivaizduokite situaciją, kai norimas prijungti plotas trimis kraštinėmis ribojasi su žemės sklypais ir gatvės raudonosiomis linijomis, o ketvirta, kurios ilgis 11 metrų – su laisva valstybine žeme. Tai reiškia, kad šis plotas nelaikomas įsiterpusiu ir žemės prijungimas nėra galimas. Bet ar šis plotas gali būti dar kam nors panaudojamas? 

Kitas praktikoje dažnai pasitaikantis pavyzdys – tarp komercinių objektų statybai skirto sklypo ir gatvės raudonųjų linijų esantis atstumas – didesnis nei 10 metrų. Sakykime, kad jis yra 15 metrų. Visa teritorija pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra skirta komercinės paskirties objektų statybai su galimais dideliais užstatymo rodikliais. Atsižvelgiant į tai, norimame prijungti laisvos valstybinės žemės plote joks racionalaus dydžio sklypas negali būti suformuotas. Rezultatas – tarp sklypo, kuriame stovės didelis verslo centras ir gatvės lieka niekam nepanaudojamas ir nebereikalingas tuščios ir apleistos žemės ruožas.

  

Šlaito nuolydis nuo viršutinės briaunos iki papėdės negali būti mažesnis nei 20 laipsnių. Jei šlaito nuolydis - 19 laipsnių, prijungimas jau negalimas.  Atstumas tarp griovio viršutinių briaunų turi būti ne didesnis kaip 15 metrų. Jei šis atstumas yra 16 metrų, žemės prijungimas taip pat negalimas. Ir visiškai nesvarbu, kad griovys ar šlaitas yra visiškai bevertis ir nereikalingas.

Galimi sprendimai

Visos šios ir dar daugiau taisyklių yra detaliai aprašytos LR Vyriausybės nutarime. Galima tik spėlioti, kaip, kokiais pavyzdžiais, kokia praktika remiantis ir kodėl jos buvo sugalvotos būtent tokios. Gali būti, kad taip siekiama padėti niekaip nuo nepriklausomybės pradžios nepabaigiamai žemės reformai.

Ar leisti prijungti valstybinės žemės plotą, sprendžia savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba. Įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė šiose situacijose labai dažnai elgiasi protingai ir sutinka prijungti ne visiškai įsiterpusio sąvoką atitinkančius laisvos valstybinės žemės plotus. Tačiau visas protingumas paprastai baigiasi Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri yra valstybinės žemės valdytoja, ir visus teisės aktus vertina griežtai paraidžiui. Apibūdinant paprastai – ieškoma ne sprendimų kaip leisti, o būdų kaip neleisti.

Problema, kad visų situacijų, kurios pasitaiko kalbant apie laisvos valstybinės žemės prijungimą, numatyti neįmanoma. Šioje vietoje turėtų būti palikta bent kažkiek vietos diskrecijai, kad kiekvienas sudėtingesnis atvejis galėtų būti nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į aplinkinę urbanistinę situaciją ir kitas aplinkybes. Juk mažesni ribojimai įsigyti laisvą valstybinę žemę galėtų atnešti didelę naudą valstybei ir savivaldybėms (apie tai skaitykite ČIA). 

Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.

0
0
0
s2sdefault

UAB "Miesto plėtra"

Žygimantų g. 13, Vilnius

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...