Vienas svarbiausių aukštos gyvenimo kokybės miesto bruožų – greitas, saugus ir patogus viešasis transportas, kuris nestovi spūstyse. Dabartinė situacija aiškiai parodo, kad net ir nauji autobusai ir troleibusai jokiu būdu nesugeba konkuruoti su automobiliais. Dėl to Vilnius susisiekimo sistemos klausimu gerokai atsilieka nuo aukšta gyvenimo kokybe pasižyminčių Europos miestų. Įdomu tai, kad sprendimai jau seniai numatyti galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau iki šiol problemos iš esmės nėra sprendžiamos.
Jau 2007 metais patvirtintame ir galiojančiame Bendrajame plane numatyta, kad miestui yra būtina modernaus tramvajaus linija maršrutu Stotis – Santariškės. Taip pat nurodytos ir perspektyvinės tramvajaus linijos, kurios turėjo būti tiesiamos po 2015 metų. Vadinasi, remiantis galiojančiu Bendruoju planu, mieste jau turėjo būti suprojektuota ar įrengta bent viena tramvajaus linija, o gal net ir visos trys. Kadangi nuo 2007 metų kai kurios miesto plėtros realijos pasikeitė, galima būtų diskutuoti dėl numatytų linijų trasų teisingumo. Tačiau svarbus pats principas – jau senajame Bendrajame plane buvo numatyta, kad Vilniaus miestui reikalinga nauja, greita, saugi ir patogi transporto rūšis – modernus tramvajus.
Siekiant detalizuoti Bendrojo plano sprendinius susisiekimo klausimais, 2012 metais buvo patvirtintas Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialusis planas, kuriame detaliai išanalizuota Vilniaus transporto sistema, jos tobulinimo kryptys, kurių pagrindinė – naujos transporto rūšies – tramvajaus - linijų diegimas. Specialiajame plane taip pat pakankamai tiksliai numatyti galimi šių linijų sprendiniai.
Įdomu tai, kad rengiamo naujojo Bendrojo plano koncepcijoje taip pat siūloma įvesti naują visuomeninio transporto rūšį, tik jau nebe modernų tramvajų, bet greitųjų autobusų sistemą (Bus Rapid Transit – BRT). Šios sistemos esmė – greitas autobusų judėjimas visiškai izoliuota nuo bendro transporto eismo trasa ir automatizuota eismo valdymo sistema, kuri užtikrintų nepertraukiamą judėjimą. Iš esmės pagal teorinį apibrėžimą tai beveik tas pats, kas tramvajus, tik be bėgių ir su paprastais autobusais. Pagrindinis klausimas – ar Vilniuje autobusų eismas bent kiek primena BRT? Nuo kitų eismo dalyvių aiškiai neatskirtomis kraštinėmis gatvių A juostomis dideliu greičiu lekiantys dyzeliniai autobusai vargiai asocijuojasi su aplinkosauga ir eismo saugumu. Svarbu paminėti, kad prie daugelio sankryžų šie autobusai stovi tose pačiose eismo grūstyse kaip ir automobiliai.
Naujojo Bendrojo plano koncepcijoje taip pat aiškiai įvardinta, kad modernaus tramvajaus nuspręsta atsisakyti kaip neatitinkančio darniosios plėtros reikalavimų, keičiančio kelionių procentinę struktūrą, neturinčio ekonominio pagrindimo arba kaip neturinčio politinio ir bendruomenės pritarimo. Didelis klausimas, kiek šios priežastys yra pagrįstos ir ar tramvajaus atsisakymas nėra tik baimė imtis didelio ir sudėtingo projekto, kuriam reikėtų politinės drąsos?
Jei dabartinės Koncepcijos sprendiniai šiuo klausimu bus perkelti į Bendrąjį planą, jis bus labai neambicingas. Didžiausia problema yra tokia, kad naujojo Bendrojo plano sprendiniai liks galioti ir į valdžią atėjus kitiems, galbūt drąsesniems ir iniciatyvesniems, politikams. Tai reiškia, kad rengiant naująjį Bendrąjį planą nereikėtų įtvirtinti paties paprasčiausio, bet problemos iki galo nesprendžiančio BRT varianto, o esant būtinybei ateityje leisti ir efektyvesnius sprendimus. Svarbiausia, kad naujasis Bendrasis planas netaptų žingsniu atgal kalbant apie miesto susisiekimo sistemą, kas realiai gali įvykti žvelgiant į jo Koncepciją.
Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialųjį planą rasite ČIA. Labai vertas dėmesio jo aiškinamasis raštas.
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą iki 2015 metų, kuris galioja iki šiol, rasite ČIA.
Bendrojo plano keitimo Koncepciją rasite ČIA.
Kodėl būtent tramvajus?
Tramvajus yra daugelyje aukšta gyvenimo kokybe pasižyminčių Europos miestų. Jis yra stabilus, saugus, jame telpa daug keleivių, jis juda atskiromis eismo juostomis, faktiškai visur turi pirmenybę ir nesukelia lokalios oro taršos. Be to, kelia mažiau triukšmo nei troleibusai ar dyzeliniai autobusai. Taip pat modernus tramvajus puikiai atrodo ir puošia miestą, tam puikiai tinka Nicos pavyzdys. Kaip rodo praktika, naujos tramvajaus linijos atgaivina ištisus rajonus - jie ne tik susitvarko, bet ir pakyla nekilnojamojo turto vertė. Viena pagrindinių turizmo skatinimo priemonių yra greitas visuomeninis transportas ir automobilių mieste sumažinimas. Puikus to pavyzdys - Bordeaux miestas. Modernus tramvajus kartu su kitomis priemonėmis iš esmės atgaivino šį miestą. Iš niekam neįdomaus jis tapo labai lankomu ir patraukliu turistams.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tramvajus yra realiai įgyvendinamas projektas. Įrengiant modernaus tramvajaus bėgius nereikėtų giliai kastis į žemę, todėl daugeliu atvejų būtų išvengta inžinerinių tinklų iškėlimo ar rekonstrukcijos būtinumo, taip pat ir archeologinių tyrimų ir su jais susijusių problemų. Jei savivaldybė ir kitos institucijos į šį projektą žiūrėtų kaip į griežtai prioritetinį ir būtiną ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai, viską galima būtų įgyvendinti pakankamai greitai ir nesustabdant viso miesto eismo.
Būtina atkreipti dėmesį, kad autobusų tikrai nebūtų atsisakyta, jie būtų skirti ne prioritetiniams ir tolimesniems maršrutams aptarnauti. Galbūt šie autobusai galėtų būti elektriniai? Na, o nerangius, triukšmingus ir sovietmetį primenančius troleibusus su visu jų kontaktiniu tinklu galbūt jau būtų laikas išleisti užtarnautam poilsiui.
Pabaigai: Įsivaizduokite, kaip atvykę iš Kauno į Vilnių per 30 minučių greituoju traukiniu iš karto galėtumėte persėsti į blizgantį naują tramvajų ir per 15 ar 20 minučių pasiekti kad ir tolimiausią Vilniaus rajoną. Kelionė šiltame žiemą, kondicionuojamame vasarą švariame, moderniame salone būtų tokia maloni, kad važiavimas savo automobiliu atrodytų kaip tolima praeitis. Jau nekalbant apie vibruojančius ir triukšmingus senus autobusus ar troleibusus, kuriuose važiuojant svarbiausia problema - kaip išsilaikyti šiam staigiai stabdant. Per tą laiką galėtumėte skaityti ar užsiimti darbo reikalais. Galbūt ši svajonė nėra tokia tolima ir nepasiekiama?
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.