Šiuo metu žiniasklaidoje labai populiari tema – savavališkai užimti valstybinės žemės plotai. Daugeliui įsiminė ir Vilniaus mero parodomasis tujų pjaustymas Birutės gatvėje. Buldozeris ir grandininis pjūklas yra paprasčiausias ir įspūdingiausias sprendimo būdas. Tačiau jis nesprendžia problemos iš esmės. Be to, aptvertą valstybinę žemę galima paversti didele nauda valstybei ir savivaldybėms.
Neretai pasitaiko, kad savavališkai aptveriamas visuomenei visiškai nereikalingas valstybinės žemės plotas, pavyzdžiui tarp gatvės raudonųjų linijų ir sklypo esantis apžėlęs griovys arba už sklypo esanti nedidelė pieva, iki kurios net nėra normalaus priėjimo. Tuo tarpu tvoros nugriovimas niekam neatneša jokios realios naudos, išskyrus trumpalaikį valstybės laimėjimą prieš teisės pažeidėjus. Dažnu atveju galima svarstyti savavališkai užtvertų valstybinės žemės plotų įteisinimą. Žinoma, tai neturėtų galioti tais atvejais, kai užtveriamos teritorijos, kurios yra realiai reikalingos ir galėtų būti naudojamos visuomenės.
Teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose yra numatyta galimybė prijungti prie žemės sklypo įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Tam turi būti rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas. Taip pat kartais pasitaiko, kad galimybė prijungti valstybinės žemės plotus yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose.
Už įsigyjamą valstybinę žemę sklypo savininkas moka rinkos kainą, o tai miesto teritorijoje paprastai yra dideli pinigai. Už žemės pardavimą gautą sumą per pusę dalinasi valstybė ir savivaldybė. Tai ideali galimybė smarkiai papildyti biudžetą. Miestų teritorijose yra labai daug vietų, kuriose prie sklypų galima prijungti laisvos valstybinės žemės plotus. To labai dažnai nori patys sklypų savininkai, kurie yra pasiryžę už tai sumokėti. Logiškai mąstant, valstybė ir savivaldybės turėtų stengtis kaip įmanoma labiau supaprastinti ir pagreitinti sklypų formavimo, pertvarkymo ir pardavimo procesus. Tačiau realybė yra šiek tiek kitokia.
Visų pirma, yra nustatytos labai griežtos taisyklės, kuriose yra reglamentuojama įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoka. Pavyzdžiui, prie gyvenamųjų namų statybai skirto sklypo prijungiama valstybinė žemė negali viršyti 4 arų, išskyrus atvejus, jei šis plotas yra labai siauras ar jį sudaro šlaitai ir grioviai. Siauru šis plotas nebelaikomas jei jo plotis viršija 10 metrų. Vadinasi, jei tarp sklypo ir gatvės raudonųjų linijų yra 11 metrų, toks plotas jau nelaikomas įsiterpusiu, todėl negali būti prijungiamas. Taip pat dažnai neleidžiamas prijungti nedidelis laisvos valstybinės žemės plotas vien todėl, kad jis ribojasi tik su valstybine žeme, nors faktiškai niekam jis nėra reikalingas.
Labai svarbu paminėti ir žemės reformos problemą. Miestuose masiškai formuojami nuosavybės teisių atkūrimui skirti sklypai. Neretai, kai pradedamos laisvo įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimo procedūros, toje vietoje staiga atsiranda sklypas, skirtas grąžinimui. Toks sklypų formavimas trukdo ir darniai miestų plėtrai. Vieša paslaptis, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra didžiulis verslas, neretai turintis ir kriminalinį atspalvį. Valstybė ir savivaldybė iš to negauna beveik absoliučiai jokios naudos, todėl yra sunku suvokti, kodėl žemės reforma tęsiasi jau beveik trisdešimt metų ir niekaip nesibaigia.
Kita problema – sklypų formavimą ir pertvarkymą kontroliuojančius dvi institucijos – savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba. Neretai pasitaiko, kad savivaldybė valstybinės žemės plotą laiko įsiterpusiu ir leidžia jį prisijungti, tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba mano kitaip. Dažniausiai yra aklai vadovaujamasi netobulais teisės aktais, pamirštant protingumo principą, neišklausant jokių argumentų.
Esant tokiai situacijai galima įsivaizduoti kokias pinigų sumas praranda valstybė ir savivaldybė, ypač jei kalbama apie vietas, kuriose žemė yra brangi. Visuomenei nereikalinga žemė, kuri priklauso valstybei turi būti prižiūrima ir tvarkoma. Dažniausiai tą tenka daryti savivaldybei už mokesčių mokėtojų lėšas, kurias galima būtų panaudoti tvarkant tikrai reikalingas miestiečiams teritorijas.
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.