Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuris pakeis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Viena iš daugiausiai sunkumų ir klausimų keliančių nekilnojamojo turto plėtotojams ir projektuotojams galiojančių žemės naudojimo sąlygų – tarp Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinių apsaugos ir taršos poveikių zonų įtrauktų požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas atstumai iki pastatų langų. Įsigaliosiančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme šių apribojimų nebeliks.
Tuo tarpu Aplinkos ministerija neoficialiai žada, kad tai bus perkelta į kurį nors statybos techninį reglamentą. Tačiau iki šiol tai nepadaryta. Panaši situacija kartojasi beveik su kiekvienu naujo įstatymo priėmimu ar esamo pakeitimu – pradžioje viešųjų ryšių akcija „kaip dabar viskas bus gerai“, o paskui keli mėnesiai ar net metai nežinios. Visi dirbantys šioje srityje turbūt puikiai prisimena 2014 metų Teritorijų planavimo įstatymą, kuris dėl poįstatyminių teisės aktų nepriėmimo laiku sukėlė chaosą, kuris truko praktiškai metus.
Taigi, kol kas vystytojai ir projektuotojai, rengiantys naujus projektus yra palikti nežinioje – kokiu atstumu iki pastatų langų projektuoti automobilių stovėjimo vietas. Jau seniai visi, įskaitant ir projektus derinančias institucijas, neoficialiai sutinka, kad šių atstumų reglamentavimas nėra logiškas. Kodėl 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelė turi būti projektuojama 10 metrų, o 11 vietų – jau 15 metrų atstumu nuo langų? Beje, 50 automobilių stovėjimo aikštelei atstumas tas pats – 15 metrų. Ar neužtektų nuo automobilių stovėjimo aikštelės 3 arba 5 metrų atstumo?
Savaime aišku, kad projektuojant pastatus nedideliame sklype šie reikalavimai yra sunkiai įgyvendinami. Ypač turint galvoje, kad yra privaloma įrengti tam tikrą skaičių automobilių stovėjimo vietų netgi senamiestyje ar centrinėje miesto dalyje. Įsivaizduokite situaciją – sklypas 5 arų, požeminės automobilių saugyklos įrengti dėl vietos stokos ir didžiulės kainos neįmanoma. Vienintelė galimybė – stovėjimo vietos kieme. Tačiau jų įrengti negalima dėl atstumų iki langų. Taigi, objekto plėtojimas nutraukiamas vien dėl to, kad nėra galimybės įrengti automobilių stovėjimo vietų.
Belaukiant kada baigsis ši pilkoji zona, artėjančių švenčių proga belieka sugalvoti norą, kad Aplinkos ministerijos ir kiti teisės aktus rengiantys specialistai vėl neįvestų neadekvačių apribojimų, kokie galioja dabar. Taip pat norėtųsi, kad būtų vadovaujamasi sveiku protu, logika, ir kuo greičiau būtų nutraukta nežinia. Sklando gandai, kad atstumai nuo stovėjimo aikštelių iki pastatų turėtų būti mažinami. Su artėjančiomis šventėmis!
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.