Publikacijos

Kartais pasitaiko situacijų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių savivaldybė atsisako išduoti specialiuosius reikalavimus. Nors mūsų valstybėje turėtų būti remiamasi teisės aktų reikalavimais, tačiau neretai atsisakymo motyvai būna gana subjektyvūs ir ne visada pagrįsti. Apžvelkime atvejus, kada specialieji reikalavimai gali būti teisėtai neišduodami.

LR Aplinkos ministro patvirtinto Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos apraše įtvirtinti šie specialiųjų reikalavimų neišdavimo pagrindai:

1. statyba žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, atsižvelgiant į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, yra negalima;

2. statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima;

3. projektiniams pasiūlymams (kai juos privaloma rengti) nepritarta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka.

Pirmąjį punktą paprasta kalba galima būtų paaiškinti taip – jei statyba žemės sklype yra leidžiama detaliuoju planu, arba jei jo nėra parengta – savivaldybės ar vietovės lygmens bendruoju planu, vadinasi, specialieji reikalavimai vadovaujantis šiuo punktu negali būti neišduoti.

Remiantis antruoju punktu, jei joks kitas teritorijų planavimo dokumentas (pavyzdžiui, specialusis planas) ar teisės aktas nedraudžia statybos žemės sklype, vadovaujantis šiuo punktu specialieji reikalavimai negali būti neišduoti.

Trečiame punkte paminėto STR nuostatose numatyta tik galimybė pritarti arba motyvuotai nepritarti projektiniams pasiūlymams, tačiau nedetalizuota, dėl kokių tiksliai priežasčių gali būti nepritariama projektiniams pasiūlymams. Nors ir paliekama vietos piktnaudžiavimui, tačiau galima daryti išvadą, kad jei projektuojami pastatai remiantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais gali būti statomi konkrečiame žemės sklype ir projektinių pasiūlymų sprendiniai nepažeis jų reikalavimų, trečiųjų šalių teisių, bei visos teisės aktų nustatytos privalomos procedūros yra atliktos, projektiniams pasiūlymams turi būti pritarta. 

Vadinasi, nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvai neturėtų būti „negražu“, „kaimynams užstos vaizdą“ ar kad jau trečius metus teritorijoje rengiama detaliojo plano koncepcija, kuri neaišku kada bus parengta ir ar bus parengta iš viso.

Taigi, nesant nei vieno iš trijų specialiųjų reikalavimų neišdavimo pagrindų, jie privalo būti išduodami.

Dėl individualaus administracinio akto

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje yra aiškiai įvardinta, kad specialiųjų reikalavimų išdavimas yra laikomas administracine procedūra. Vadinasi, pateikus prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, administracinė procedūra turėtų būti užbaigiama viešojo administravimo subjektui, t.y. savivaldybei, išduodant individualų teisės aktą, kuris turėtų atitikti LR Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus - individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka, ir t.t.

Kadangi prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus yra teikiamas per „Infostatybos“ sistemą, bent jau Vilniaus miesto savivaldybė atsisakydama išduoti specialiuosius reikalavimus toli gražu ne visada išduoda individualų administracinį aktą, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus. Paprastai tiesiog sistemos pranešime įrašomos pastabos, kurios dar ir ne visuomet pagrindžiamos teisės aktų reikalavimais. Taigi, galima daryti išvadą, kad savivaldybės valdininkams tikrai dar yra vietos kur galima būtų tobulėti siekiant nepažeisti prašymą teikiančių asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių.

Apie visas procedūras, kurias reikia atlikti norint gauti specialiuosius reikalavimus, skaitykite ČIA.

Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas. 

UAB "Miesto plėtra"

Žygimantų g. 13, Vilnius

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...