Publikacijos

Formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypai gali būti padalinami, sujungiami, kitaip keičiamos jų ribos, paskirtis, prijungiami įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, taip pat formuojami nauji sklypai. Tam tikrais atvejais, kai keičiamos tik sklypų ribos, šiais projektais netgi gali būti koreguojami galiojantys detalieji planai. Tai šiek tiek paprastesnė procedūra už detalųjį planą, tačiau užtrunkanti ir susidedanti iš keleto etapų. Apžvelkime visą formavimo ir pertvarkymo projekto procesą.

Sprendimo pradėti rengti projektą ir projekto rengimo reikalavimų gavimais

Prieš pradedant rengti formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – projektas), yra būtinas teisinis pagrindas – organizatoriaus sprendimas. Jei projektas rengiamas miesto ar miestelio teritorijoje – reikia gauti savivaldybės administracijos direktoriaus, jei kaimo gyvenamojoje vietovėje – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimą. 

Pateikti prašymą pradėti projektą gali šie asmenys - valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo ir kiti teisės aktuose numatyti iniciatoriai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai. Tačiau norint pabaigti visą procedūrą, projektą turės suderinti visi sklypo bendraturčiai.

Prašymą pateikti galima dviem būdais – užpildžius tam tikrą prašymo formą ir pateikiant sprendimą priimančiai institucijai arba tiesiai per Žemėtvarkos Planavimo Dokumentų Rengimo Sistemą (ŽPDRIS). Jei dokumentai pateikiami pirmuoju būdu, organizatorius pats per 5 darbo dienas įkelia prašymą ir dokumentus į ŽPDRIS. Prie prašymo būtina pridėti tam tikrus dokumentus – Nekilnojamojo turto registro išrašus, žemės sklypų planus ir pan. Kartais patartina pridėti ir sklypų pertvarkymo schemą, nes žodžiais ne visuomet lengva paaiškinti ką tiksliai norima atlikti, ypač kai situacija sudėtingesnė.

Organizatoriui priėmus sprendimą rengti projektą, jis privalo pateikti projekto rengimo reikalavimus, kuriuose turi būti konkrečiai ir aiškiai išdėstyta, kokiomis teisės aktų normomis ir į ką atsižvelgiant turi būti rengiamas projektas. Taip pat dėl reikalavimų parengimo jis turi kreiptis į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT teritorinis padalinys arba į NŽT teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės.

Sprendimas pradėti Projektą priimamas per 10 darbo dienų ir per 5 darbo dienas apie tai informuojamas iniciatorius. Projekto rengimo reikalavimai turi būti išduodami per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti projektą parengimo. Taigi, teorinis sprendimo ir reikalavimų išdavimo terminas – 20 darbo dienų. Apie pradedamą rengti projektą organizatorius privalo paskelbti ŽPDRIS.

Įgaliojimo, projekto rengimo sutarties patvirtinimas

Jei iniciatorių atstovauja kitas asmuo, į ŽPDRIS sistemą turi būti įkeliama įgaliojimo kopija, kuri patvirtinama organizatoriaus. Tai gali būti daroma nuo pat pradžių, ŽPDRIS pildant prašymą pradėti projektą.

Gavus sprendimą ir projekto rengimo reikalavimus, būtina įkelti sutarties su projekto rengėju kopiją į ŽPDRIS, kurią organizatorius turi patvirtinti. Kadangi sutartims paprastai galioja konfidencialumo reikalavimai, pageidautina trečiosioms šalims nenorimą atskleisti informaciją uždengti.

Projekto rengimas

Projektas susideda iš grafinės ir tekstinės dalies, paprasčiau – brėžinių ir aiškinamojo rašto su pridedamais dokumentais. Projektas turi būti rengiamas elektroniniu būdu ŽPDRIS, tačiau kai kurios savivaldybės reikalauja ir patvirtintos popierinės versijos, nors teisės aktai to nenumato. Projektas turi būti rengiamas galiojančio topografinio plano pagrindu.

Projektą gali rengti atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti turintys asmenys ar kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus turintys teisę rengti teritorijų planavimo specialistai.

Organizatoriaus derinimas

Parengus projektą ŽPDRIS sistemoje, organizatorius jį privalo suderinti arba grąžina tikslinti rengėjui pateikdamas teisės aktais pagrįstas pastabas per 10 darbo dienų.

Visuomenės supažindinimas su parengtu projektu

Kai gaunamas organizatoriaus derinimas, organizatorius privalo paskelbti informaciją apie parengtą projektą ir galimybes su juo susipažinti ŽPDRIS. Ši informacija turi būti viešinama ne trumpiau nei 10 darbo dienų. Jei dėl visuomenės atstovų pateiktų pasiūlymų ar vėlesnėmis stadijomis gautų derinančių institucijų pastabų projektas turi būti taisomas, informacija apie jį turi būti skelbiama pakartotinai, ne trumpiau nei 5 darbo dienas.

Organizatorius susipažinimo su parengtu projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus.

Projekto derinimas

Atlikus projekto viešinimo procedūras, organizatorius ŽPDRIS teikia derinti projektą institucijoms, kurios pateikė projekto rengimo reikalavimus, taip pat saugomos teritorijos direkcijai, Kultūros paveldo departamentui, jei projektas rengiamas šių institucijų saugomose teritorijose, Lietuvos automobilių kelių direkcijai, jei žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės keliu ir pan. Jei projektu keičiama žemės sklypo paskirtis, jis visais atvejais turi būti derinamas su Regiono aplinkos apsaugos departamentu. Visas sąrašas institucijų ir atvejai, kuriais projektas turi būti su jomis derinamas yra numatyti formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Projekto tikrinimas

Kai projektas suderinamas su visomis teisės aktuose numatytomis institucijomis, organizatorius jį teikia tikrinimui NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti.

Projekto tvirtinimas

Projektas gali būti teikiamas tvirtinti tik gavus aukščiau aprašytą tai leidžiančią NŽT išvadą. Projektą tvirtina NŽT teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius, priklausomai nuo to, kuri institucija išdavė sprendimą pradėti rengti projektą. Teisės aktuose nustatytas projekto tvirtinimo terminas – 5 darbo dienos.

Kadastriniai matavimai, žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimas ir registravimas

Patvirtinus projektą, matininkai atlieka pertvarkytų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengia kadastrinių matavimų bylas, kurios pateikiamos tikrinimui Nacionalinėje žemės tarnyboje. Kadastrinių matavimų bylų patikrinimo aktas išduodamas per 10 darbo dienų.

Gavus teigiamą kadastrinių matavimo bylų patikrinimo aktą, žemės sklypo savininkas teikia prašymą NŽT teritoriniam padaliniui patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis (žemės sklypo suformavimo atveju), pakeisti nustatytų žemės sklypo kadastro duomenis ar pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Ši administracinė paslauga turi būti įvykdyta per 10 darbo dienų.

Tik gavus NŽT teritorinio padalino vadovo sprendimą, VĮ Registrų centre galima teikti prašymą registruoti suformuotus ar pertvarkytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. 

Apibendrinimas

Kaip jau greičiausiai supratote, praktiškai viskas iki pat projekto patvirtinimo vykdoma ŽPDRIS priemonėmis. Nors ši sistema jau veikia be didesnių trūkumų, tačiau ji yra priklausoma nuo organizatoriaus veiksmų. Pavyzdžiui, neseniai teko susidurti su situacija, kai vieno rajono NŽT teritorinio skyriaus specialistas, atstovaujantis organizatorių, dėl neaiškių priežasčių vilkino projekto derinimą beveik tris mėnesius, kai pagal teisės aktų reikalavimus tai turėjo būti padaryta per 10 darbo dienų. Blogiausia tai, kad specialistui be priežasties neatliekant jokių veiksmų, sistema automatiškai nelaiko jo suderintu. 

Tai liečia ne tik organizatoriaus derinimo stadiją, bet ir bet kurią kitą ŽPDRIS operaciją – sistema laukia, kol specialistas paspaus mygtuką. Jei, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje viskas vyksta labai sklandžiai, nors ir yra kur tobulėti, kai kurių kitų savivaldybių teritorijose rengiant analogišką projektą terminai retai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nors sistema ir veikia palyginus neblogai, tačiau kaip ir TPDRIS atveju (apie tai skaitykite ČIA), viską gadina ne visada savo darbą operatyviai atliekantys specialistai. Šiuo atveju kalti ir realiai sunkiai įgyvendinami teisės aktų reikalavimai - pavyzdžiui, patvirtinti projektą per 5 darbo dienas. Žinant kad ir Vilniaus miesto savivaldybės darbo specifiką, tai yra sunkiai įmanoma vien atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas įsakymas turi būti kruopščiai parengtas ir priklausomai nuo projekto, gali būti pakankamai didelės apimties. Be to, reikia nepamiršti, per kelių darbuotojų rankas dokumentai turi pereiti, kol galiausiai pasiekia administracijos direktoriaus stalą. 

Vadinasi, reikėtų tobulinti ne tik pačios sistemos veikimą, bet ir teisės aktus, kad jie galėtų būti realiai įgyvendinti.

Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.

0
0
0
s2sdefault

UAB "Miesto plėtra"

Žygimantų g. 13, Vilnius

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...